Trumpai
- Baylor universiteto tyrime po 24 valandų ant HPL MRSA nebuvo rasta, o ant nerūdijančio plieno ir akrilinio kompozito bakterijų dar buvo; dvi ligoninių dezinfekavimo priemonės HPL išvalė visiškai.
- HPL geriausiai išlaikė paviršių dylant – po šešerių naudojimo metų dilimą imituojančio bandymo jo šiurkštumas pakito 1,7 %, mažiausiai iš penkių medžiagų – o laminatas mažiausiai bakterijų perdavė nuo paviršiaus odai: 1,5 %.
- Neapdorotas laminatas savaime nesidezinfekuoja; antimikrobinį poveikį suteikia apdoroti paviršiai. Rushil TOPAZ ir VAULT sumažina bakterijų ir virusų kiekį daugiau nei 99,99 %.

Kaip parengta ši apžvalga
Straipsnis apibendrina keturias atvirai prieinamas recenzuotas publikacijas: Baylor universiteto JAV laboratorinį ligoninių paviršių medžiagų tyrimą (Harris ir kt., HERD, 2021), Švedijos techninių tyrimų instituto SP bakterijų pernašos ir valymo tyrimą (Arinder ir kt., PLOS ONE, 2016), Aveiro universiteto Portugalijoje antimikrobinio HPL tyrimą (Magina ir kt., Materials, 2016) ir Bochumo Rūro universiteto apžvalgą apie tai, kiek laiko patogenai išlieka ant paviršių (Wißmann ir kt., Microorganisms, 2021). Visos keturios aprašo laboratorinius bandymus su pavyzdžiais, o ne bandymus veikiančiose ligoninėse; kur tai svarbu, tai pažymime. Publikacijos išvardytos pabaigoje.
Kodėl paviršius svarbus
Užteršti paviršiai palatose pripažintai prisideda prie ligoninių patogenų, pavyzdžiui, MRSA, plitimo; MRSA ant paviršių gali išlikti gyvybingas iki 14 dienų, pažymi Baylor komanda literatūros apžvalgoje. Todėl lovos staliuko, spintelės fasado ar sienos plokštės medžiaga yra infekcijų kontrolės, o ne tik dizaino klausimas.
Penkios medžiagos, šešeri imituoti metai
Baylor tyrime HPL palygintas su keturiais kitais ligoninių paviršiais: šlifuotu nerūdijančiu plienu, akriliniu dirbtiniu akmeniu, dirbtiniu akmeniu su vario oksidu ir vario–nikelio lakštu. Pavyzdžiai tirti nauji ir po dilinimo Taber prietaisu, nustatytu imituoti šešerius metus įprasto dėvėjimosi; kiekvienas paviršius ištirtas atominių jėgų mikroskopu.
Naujo HPL paviršiaus šiurkštumas buvo 236 nm – artimas akriliniam akmeniui (238 nm) ir didesnis nei šlifuoto plieno (113 nm). Po imituoto dėvėjimosi jis siekė 240 nm: pokytis 1,7 %, mažiausias iš penkių. Vario lakštas pašiurkštėjo 71,6 %, paviršius su vario oksidu pasidarė 47,8 % lygesnis. Tyrime taip pat užfiksuota, kad visos medžiagos, išskyrus plieną, dilinant reikšmingai neteko masės, tarp jų ir HPL, o nusidėvėjęs HPL elektroniniu mikroskopu atrodė pleiskanojantis. Paviršius dėvėjosi, bet jo šiurkštumas beveik nepakito.
MRSA po 24 valandų ir dvi dezinfekavimo priemonės
Kiekvienas pavyzdys užkrėstas MRSA ir laikytas 35 °C temperatūroje. Po dviejų valandų ant visų paviršių buvo daugiau kolonijų, nei įmanoma suskaičiuoti. Po 24 valandų ant HPL jų nerasta – kaip ir ant dviejų paviršių su variu, – o ant nerūdijančio plieno ir akrilinio akmens dar liko nuo 52 iki 147 kolonijas sudarančių vienetų. Po 72 valandų švarūs buvo visi paviršiai. Abi tirtos priemonės – ligoninėms skirtas valiklis hipochlorito pagrindu ir naujesnė dekontaminavimo priemonė – sunaikino MRSA ant visų penkių medžiagų, be skirtumų tarp jų.
Autoriai atsargiai nurodo ribas. Kolonijos skaičiuotos kategorijomis, o ne tiksliai, be baltyminės apkrovos ir laboratorijoje. Aktyvų MRSA mažinimą jie priskiria tik paviršiams su variu. HPL rezultatą teisinga skaityti taip: ne prasčiau nei nerūdijantis plienas ir visiškai dezinfekuojamas standartinėmis priemonėmis.
Laminatas ir plienas: išlikimas dienomis
2021 m. Bochumo apžvalgoje surinkti kelių dešimtmečių išlikimo duomenys. Viename cituojamame Websterio ir kolegų tyrime Staphylococcus aureus išliko 9 dienas ant laminato ir 10 ant nerūdijančio plieno, Pseudomonas aeruginosa – 4 ir 5 dienas, Acinetobacter baumannii – 11 ir 12 dienų; apžvalgoje pažymima, kad pradinis bakterijų kiekis nenurodytas. Pagal šiuos skaičius laminatas elgiasi panašiai kaip plienas: nė vienas paviršius savaime nesidezinfekuoja, abu reikia valyti.
Rankos, paviršiai ir drėgna šluostė
Švedų tyrime matuota, kiek Staphylococcus aureus pereina tarp dirbtinės odos ir septynių medžiagų. Nuo užterštos odos ant paviršiaus pernaša buvo panaši visoms medžiagoms, išskyrus tekstilę, – 33–39 %, melamino laminatui 38,2 %. Priešinga kryptimi, nuo užteršto paviršiaus ant odos, laminatas perdavė mažiausiai: 1,5 %, palyginti su 5,3 % nerūdijančio plieno ir 9,4 % keraminės plytelės. Autorių vertinimu, skirtumai tarp medžiagų statistiškai nereikšmingi.
Valant laminatas pasirodė prasčiausiai. Valant trimis valymo priemonėmis ir dviejų rūšių šluostėmis, laminato pavyzdys – komercinis melamino laminatas – iš trijų tirtų paviršių išsivalė sunkiausiai. Tačiau stipriausias atskiras veiksnys visame bandyme buvo ne medžiaga, o šluostės drėgnumas: gerai sudrėkinta šluostė pašalino reikšmingai daugiau bakterijų nei sausesnė. Kiekvienam, kas rašo valymo tvarką, tai svarbiausia praktinė pamoka.
Antimikrobinis poveikis dervoje
Aveiro universiteto mokslininkai žengė toliau ir prie HPL paviršiaus melamino dervos chemiškai prijungė antimikrobinį polimerą – poliheksametilenbiguanidą (PHMB). Esant 1,0 % dervos masės, jis stabdė Listeria innocua ir Escherichia coli augimą, esant 2,4 % – jas naikino. Laminatai ir toliau atitiko EN 438 reikalavimus atsparumui verdančiam vandeniui, garams, sausam karščiui, smūgiui ir dėmėms, tačiau atsparumas įbrėžimams nukrito iki 3 laipsnio, kai reikalaujama 4: kiekvienas priedas turi savo kainą.
Komercinės kompakto plokštės eina panašiu keliu. Rushil TOPAZ ir VAULT techniniuose lapuose nurodomas daugiau nei 99,99 % bakterijų sumažėjimas pagal JIS Z 2801 ir daugiau nei 99,99 % virusų sumažėjimas pagal ISO 21702. Atskiras šios svetainės straipsnis paaiškina, ką šie bandymai matuoja ir ko jie negali įrodyti.
Ką tai reiškia sveikatos priežiūros projektui
Kartu paėmus, tyrimai pagrindžia keturias išvadas. HPL standartinėmis ligoninių priemonėmis dezinfekuojamas taip pat patikimai kaip nerūdijantis plienas. Jo paviršiaus šiurkštumas po imituotų dėvėjimosi metų praktiškai nekinta. Neapdorotas jis savaime nesidezinfekuoja, ir bakterijos ant jo gali išlikti dienas, kaip ir ant plieno. O valymo būdas – pakankamai skysčio, tinkama priemonė, pakankamas poveikio laikas – lemia ne mažiau nei medžiaga. Vienas dalykas nepatenka į šiuos tyrimus, bet svarbus praktikoje: sandūros ir kraštai. Kompakto kraštas vientisas ir jam nereikia briaunų juostos, todėl lieka mažiau siūlių nešvarumams ir drėgmei.
Dažni klausimai
Ar HPL pats savaime antibakterinis?
Neapdorotas HPL savaime nesidezinfekuoja: apžvelgtuose tyrimuose bakterijos ant laminato išliko nuo kelių valandų iki kelių dienų, panašiai kaip ant nerūdijančio plieno. Antimikrobinį poveikį suteikia paviršiaus apdorojimas, kaip Aveiro universiteto tyrime ir kompakto plokštėse, išbandytose pagal JIS Z 2801; jis papildo valymą, o ne jį pakeičia.
Ar HPL galima valyti ligoninių dezinfekavimo priemonėmis?
Taip. Baylor universiteto tyrime ligoninėms skirtas valiklis hipochlorito pagrindu ir antra dezinfekavimo priemonė sunaikino MRSA ant HPL taip pat, kaip ant nerūdijančio plieno ir dirbtinio akmens. Laikykitės laminato gamintojo nurodymų dėl koncentracijos ir poveikio laiko.
Ar HPL paviršių sunkiau valyti, kai jis dėvisi?
Baylor tyrime HPL paviršiaus šiurkštumas po dilinimo, imituojančio šešerius naudojimo metus, pakito 1,7 % – mažiausiai iš penkių tirtų medžiagų, nors, kaip ir visos medžiagos, išskyrus plieną, jis išmatuojamai neteko masės.
Šaltiniai
- HERD: Health Environments Research & Design Journal 14(1), Harris D., Taylor K. P., Napierkowski K., Zechmann B. — Indoor Finish Material Influence on Contamination, Transmission, and Eradication of Methicillin-Resistant Staphylococcus aureus (MRSA)2020-08-31 · en
- PLOS ONE 11(6), Arinder P., Johannesson P., Karlsson I., Borch E. — Transfer and Decontamination of S. aureus in Transmission Routes Regarding Hands and Contact Surfaces2016-06-09 · en
- Materials 9(2), Magina S., Santos M. D., Ferra J., Cruz P., Portugal I., Evtuguin D. — High Pressure Laminates with Antimicrobial Properties2016-02-06 · en
- Microorganisms 9(2), Wißmann J. E., Kirchhoff L., Brüggemann Y., Todt D., Steinmann J., Steinmann E. — Persistence of Pathogens on Inanimate Surfaces: A Narrative Review2021-02-09 · en
Parengta šiai svetainei pagal aukščiau nurodytus leidinius. Santraukos parašytos mūsų žodžiais, tai ne citatos – visą argumentaciją rasite originaluose.

